Sąnarių skausmas

Sąnarių skausmas arba artralgija pasireiškia daugeliu ligų ir iki šiol jo mechanizmas nėra visiškai aiškus. Sąnarių elementai (raiščiai, kremzlės, kapsulė, kaulai) turi skausmo receptorius ir reaguoja į uždegiminius procesus bei mechaninį dirginimą. Judėjimo metu dirginami sąnarių receptoriai, iš jų signalai patenka į smegenis ir žmogus jaučia skausmą. Uždegimo metu receptoriai tampa jautresni bet kokiam dirginimui, nes imuninės sistemos ląstelės išskiria medžiagas, kurios yra skausmo laidininkai.

Paprastai sąnarių skausmo nelydi aplinkinių minkštųjų audinių patinimas, kontūrų deformacijos ar paraudimas. Palpuojant sąnarius skausmas būna vidutinio sunkumo. Kai kuriais atvejais rentgeno nuotraukoje nėra ryškių uždegimo požymių. Taip pat nėra skundų dėl ryškaus didelių sąnarių mobilumo sumažėjimo.

Artralgija dažnai lydi reumatines ligas. Tokiu atveju keičiantis orams skauda ir skauda sąnarius. Dažniau pasireiškia stiprus diskomfortas kelio ir klubo sąnariuose. Ryte pacientas negali iš karto atsikelti ir vaikščioti tokiu tempu dėl sąnarių sustingimo ir skausmo.

Jei sąnarių skausmai paroksizminiai, atsiranda netikėtai, sustiprėja per parą, tęsiasi kelias dienas ir skauda tik vieną sąnarį, galima daryti prielaidą, kad yra artritas dėl podagros. Šlapimo rūgšties kristalai kaupiasi sąnarių audiniuose ir dirgina audinius, sukelia skausmą.

Jeigu artralgija pasireiškia stambiuose (kelių, klubų) sąnariuose, auga lėtai, stiprėja dirbant fizinį darbą, o ryte derinama su stingimu, tuomet galima diagnozuoti degeneracinius-distrofinius pakitimus – osteoartritą.

Priežastys

Sąnarių skausmas turi įvairių priežasčių. Viena dažniausių artralgijos priežasčių yra ūminė infekcija. Skausmingi sąnarių skausmai gali pasireikšti prieš pirmuosius ligos požymius arba ankstyvosiose stadijose. Dažnai infekcinio proceso metu jis sulaužo viso kūno sąnarius. Tuo pačiu judesių amplitudė juose nekinta.

Poinfekcinė sunki artralgija pasireiškia urogenitalinių ir žarnyno infekcijų metu.

Sąnariai serga antriniu sifiliu, endokarditu, tuberkulioze. Jei organizme yra lėtinės infekcijos židinių, pavyzdžiui, inkstuose, tulžies latakuose, dubens organuose, parazitinės ligos, tuomet skauda ir sąnarius.

Dažniausios sąnarių skausmo priežastys yra:

• Skydliaukės ligos.
• Apsinuodijimas sunkiųjų metalų druskomis.
• Fiziniai sužalojimai.
• Ilgalaikis tam tikrų vaistų vartojimas.

Mane neramina sąnarių skausmai dėl įvairių ligų. Jie skirstomi į 2 dideles grupes:

• Artritas – tai uždegiminė sąnarių liga, kurią sukelia infekcija, autoimuniniai procesai, endokrininių liaukų ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
• Artrozė yra liga, susijusi su sąnarių kremzlių ir apatinių kaulų sąnarių paviršių sunaikinimu. Laikui bėgant kremzlė tampa šiurkšti, praranda elastingumą ir įtrūksta.

Sąnarių ligų skirstymas į artritą ir artrozę yra sąlyginis. Negydant artritas ilgainiui virsta artroze, nes uždegiminiai procesai sutrikdo medžiagų apykaitą kremzlėje. Jie negauna tinkamos mitybos ir greitai suplonėja ir palaipsniui žlunga.

Sergant artroze, iš pradžių susijusia su fizine sąnario perkrova, ilgainiui išsivysto uždegimas. Tai sukelia kremzlės ir kaulinio audinio fragmentų kaupimasis sąnario ertmėje ir uždegiminių reakcijų sukėlimas.

Šios patologijos vystymosi rizikos grupė apima:

• Moterys menopauzės metu.
• Pagyvenę žmonės, turintys ryškių su amžiumi susijusių pokyčių organizme.
• Nutukę pacientai.
• Pacientai, patyrę sąnarių traumą.
• Sportininkai.
• Tam tikrų profesijų žmonės. Pavyzdžiui, kelio sąnarys dažnai kenčia tiems, kurie daug valandų praleidžia ant kojų (mokytojai, chirurgai, kirpėjai ir kt. ). Rankų sąnarių skausmas yra dažnas simptomas tarp muzikantų, kasininkų ir krautuvų, kurie rankomis atlieka monotoniškus judesius.

Rūšys

Yra įvairių sąnarių skausmo klasifikacijų. Pagal artralgijos vietą jie išskiriami:

• Monoartralgija (skauda 1 sąnarį).
• Oligo artralgija (pažeidžianti 2-5 sąnarius).
• Poliartralgija (daugiau nei 5 sąnarių skausmas).

Priklausomai nuo sąnarių vietos, artralgija skirstoma į bendrąją ir vietinę.

Artralgijos pobūdis yra toks:

1. Aštrus ir nuobodus.
2. Laikinas ir nuolatinis.
3. Silpnas, vidutinio sunkumo ir intensyvus.

Artralgijos atsiradimo ypatybės ir sąlygos priklauso nuo diagnozės. Dažniausi sąnarių skausmo požymiai yra:

• Pradedama.Artralgija iš pradžių atsiranda vaikštant, paskui praeina judant. Tai siejama su kaulų sąnarinių paviršių, kurie yra padengti sunaikintu kremzliniu audiniu, trintimi. Po kelių žingsnių ši masė kaupiasi sąnarinės kapsulės inversijose ir artralgija išnyksta.
• Skauda.Jie atsiranda po fizinio sąnarių darbo ir išnyksta pailsėjus.
• Naktis.Jie patvirtina sunkų sąnario pažeidimą ir atsiranda dėl perkrovos, kraujo spaudimo kauliniame audinyje po kremzle. Po nakties miego atsiranda sąnarių sustingimo jausmas, o judant diskomfortas praeina.
• Nuolatinis.Atsiranda, kai sąnario kapsulėje yra uždegimas.
• Staigus (sąnario blokada). Atsiranda suspaudus tarp dviejų sąnarinių paviršių įstrigusio kaulo ar kremzlės gabalėlio.
• Migruoja.Iš pradžių skauda vieną sąnarį, paskui skausmas pereina į kitą.
• Atsispindėjo.Jie jaučiami ne pažeistame sąnaryje, o šalia esančiame. Pavyzdžiui, jei sergate klubo sąnario liga, skauda kelį.

Diagnostika

Jei sergate artralgija, neturėtumėte savarankiškai gydytis. Jei skauda sąnarius, būtinai kreipkitės į gydytoją, kad nustatytumėte diagnozę. Po pagrindinės apžiūros jis nukreips jus ortopedo-traumatologo ar reumatologo konsultacijai. Jei suserga anksčiau pažeistas sąnarys, nurodoma chirurgo konsultacija.

Lankantis pas gydytoją svarbu pasikalbėti apie šiuos dalykus:

• Kai atsiranda skausmas.
• Nuo ko skausmas mažėja ir atslūgsta.
• Kaip dažnai ištinka skausmingi priepuoliai?
• Artralgija atsirado pirmą kartą arba egzistavo anksčiau.
• Ar yra sąnario hiperemija, patinimas ar deformacija.
• Ar pastarosiomis dienomis patyrėte streso, ūminių kvėpavimo takų ligų ar didelio fizinio krūvio?

Ši informacija padės specialistui padaryti išvadą apie paciento sąnarių būklę ir nustatyti diagnozę.

Gydytojas, nustatęs sąnarių skausmo pobūdį, paskirs tyrimą ir siunčia siuntimą:

• Bendra kraujo ir šlapimo analizė.
• Kraujo chemija.
• Imunodiagnostika.
• Rentgenas, KT, MRT, sąnarių ultragarsas.
• Jei reikia, pažeisto audinio biopsija.

Sąnarių rentgenas. Šis metodas leidžia ištirti sąnarį dviem projekcijomis, galima atlikti radioaktyviąją artrografiją.

Naudodamiesi MRT ir CT galite išsamiai įvertinti osteochondrinių struktūrų ir minkštųjų audinių būklę.

Sąnarių ultragarsas. Padeda nustatyti efuziją sąnario ertmėje, kaulų sąnarinių paviršių eroziją, sinovijos membranos pokyčius, įvertinti sąnarių tarpų plotį.

Invaziniai tyrimo metodai. Jei nurodyta, atliekama sąnario punkcija ir sinovinė biopsija. Sunkiais atvejais atliekama artroskopija (sąnario ertmės apžiūra iš vidaus).

Laboratoriniai tyrimai padeda nustatyti uždegimo ir reumatinės patologijos požymius. Periferiniame kraujyje nustatomas eritrocitų nusėdimo greitis, C reaktyvaus baltymo, šlapimo rūgšties, antibranduolinių antikūnų, reumatoidinio faktoriaus ir ACCP kiekis. Sinovinis skystis tiriamas mikrobiologiškai ir citologiškai.

Gydymas

Sąnarių skausmo gydymas turi būti išsamus. Taktika apima mechaninės sąnario apkrovos mažinimą, uždegimo pašalinimą ir pagrindinės ligos progresavimo prevenciją. Tik taip galima sulėtinti kremzlės degeneraciją, palaikyti sąnarių judrumą ir pagerinti artralgija sergančio paciento gyvenimo kokybę.

Siekiant sumažinti sąnarių skausmą, skiriami šie vaistai:

• Skausmą malšinantys ir priešuždegiminiai vaistai.
• Fizioterapija (smūginės bangos terapija, ozono terapija, miostimuliacija, fonoforezė).
• Gydomoji mankšta.
• Masažas.
• Akupunktūra.
• Ortopedinė ar chirurginė korekcija.

Konservatyvi terapija atliekama nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, jie malšina skausmą ir turi priešuždegiminį poveikį. Chondroprotektoriai lėtina osteoartrito vystymąsi. Šie vaistai mažina uždegimą ir užkerta kelią tolesniam kremzlės degeneracijai sąnariuose. Jie apima kremzlės komponentus - chondroitiną, gliukozaminą. Chondroprotektoriai skatina kremzlinio audinio atstatymo procesus.

Skeleto raumenų spazmams pašalinti skiriami raumenų relaksantai.

Jei artritas yra susijęs su infekcija, nurodomi antibiotikai.

Gerai sąnarių veiklai ir atsistatymo procesams taip pat skiriami vitaminų ir mineralinių elementų kompleksai. Ypač svarbūs A, C, E, B grupės vitaminai ir mineraliniai elementai kalcis ir selenas.

Esant stipriam uždegimui ir be gydymo poveikio, gliukokortikosteroidai skiriami pagal schemą.

Gydymas vaistais papildomas tepalais, kurie šildo, malšina skausmą, turi priešuždegiminį poveikį.

Jei artralgija yra labai sunki, atliekama nervų galūnių blokada. Norėdami tai padaryti, jie naudoja stiprius vaistus, kurie ilgą laiką leis pamiršti sąnarių skausmą.

Siekiant sumažinti artralgiją, sąnariai yra apsaugoti nuo perkrovos. Ilgai stovint, keliant ir nešant sunkius daiktus, sąnariams daromas spaudimas, kuris smarkiai viršija leistiną apkrovą ir prisideda prie kremzlių pažeidimo.

Norėdami išvengti artralgijos, laikykitės šių taisyklių:

• Normalizuokite savo kūno svorį.
• Dėvėkite patogius batus žemakulniais, jei turite plokščią pėdą, naudokite ortopedinius vidpadžius.
• Venkite psichoemocinės ir fizinės perkrovos.
• Dirbdami dažniau keiskite kūno padėtį, skirkite penkias minutes pajudėti ir numalšinkite raumenų įtampą.
• Norėdami išlaikyti fizinį aktyvumą, rinkitės saikingą mankštą. Kaitaliokite mobilumą su poilsio laikotarpiais.
• Reguliariai darykite pratimus, kurie sumažina sąnarių įtampą. Pavyzdžiui, 20-30 minučių sėdėdami ar gulėdami galite sulenkti ir ištiesinti kojas, atlikti pratimą „dviračiu". Po to pailsėkite 7-10 minučių, kad pagerintumėte kraujotaką. Šie pratimai padeda sustiprinti kojų sąnarių kremzles.

Sunkiais atvejais būtinas chirurginis gydymas. Per mažus pjūvius gydytojas pašalins nekrozinį audinį iš sąnario ertmės. Jei sąnaryje susikaupė skysčio, atliekama punkcija.

Siekiant sumažinti apkrovą ir padidinti sergančio sąnario judrumą, atliekama periartikulinė osteotomija. Sąnarį sudarantys kaulai pjaunami žemyn, kad vėliau suaugtų tam tikru nuolydžiu.

Sunkiais atvejais atliekamas sąnario pakeitimas.

Prevencija

Norėdami išvengti sąnarių ligų, laikykitės šių rekomendacijų:

1. Jei esate nutukęs, normalizuokite savo kūno svorį.
2. Išgerkite bent 1, 5–1, 7 litro vandens per dieną.
3. Venkite hipotermijos.
4. Vadovaukitės aktyviu gyvenimo būdu.
5. Venkite besaikio alkoholio ir tabako vartojimo.
6. Naktinis miegas turėtų trukti mažiausiai 8 valandas.
7. Kuo dažniau vaikščiokite lauke.
8. Stenkitės dažniau keisti kūno padėtį.

Santrauka

Remiantis statistika, viršutinių ir apatinių galūnių artralgija pasireiškia pusei vyresnių nei 40 metų žmonių. Vyresniems nei 70 metų pacientams sąnarių ligos stebimos 90 proc. Jei staiga suskaudo sąnarį, nedelsdami kreipkitės į gydytoją, kad išsiaiškintumėte priežastis ir paskirtumėte gydymą. Rūpinkitės savo sąnariais ir apkraukite juos naudinga veikla. Tik fiziniai pratimai gali išlaikyti jūsų sąnarių judrumą, net jei kremzlės yra pažeistos ir judėjimas sukelia diskomfortą.